Vilniaus inteligentai ir XIX a. pradžios "Lietuvos" sąvoka: Nenaudėlių draugija (Towarzystwo Szubrawców) ir vietinė visuomenė

Straipsnyje autorė apžvelgia santykius tarp Vilniaus universitetų absolventų, vietinės visuomenės ir liaudies buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse XIX a. pradžioje. Ji pristato vadinamosios Nenaudėlių draugijos veiklą bei jų 1816-1822 m. leistą satyrinį žurnalą „Gatvės žinios" (Wiadomości Brukowe). Šio leidinio straipsnių duomenų pagrindu analizuojami du klausimai: kaip draugijos nariai žiūrėjo į tautą bei visuomeninius sluoksnius ir kaip jie vertino Lietuvos istoriją bei jos liaudies kalbas. Draugijos narių nuomone, visuomenę sudarė ne vien tik ponija, bet ir kitų sluoksnių atstovai. „Nenaudėliai" kritikavo uždarą bajorų tautos sąvoką. Nors jie tikėjo, kad tautai vadovaus bajorai, tačiau pripažino, jog ne-bajorų kilmės žmonės turi teisę įsigyti bajorystę, o liaudis taip pat yra tautos dalis. Pradžioje jie domėjosi Lietuvos istorija bei mitologija, tuo pačiu metu laikydami lietuvišką raštą esant juokingą. Lietuvių tauta turėjo būti Icnkiakalbe visuomene su geromis gyvenimo sąlygomis ir lenkišku išsilavinimu. Tauta būtų daugiakalbė, o aukštoji kultūra - lenkiška. Ši sąvoka aiškiai skiriasi nuo vienu sluoksniu pagrįstos visuomenės idėjos, kuri gyvavo ankstyvesniais naujaisiais amžiais bei vėlyvesnio XIX a. kalbiškai vieningos tautos modelio.Article reconsiders intellectuals around Vilnius University and their relationships with local society and common people in the lands of the former Grand Duchy of Lithuania in the early 19th century. It focuses on the Society of Scoundrels (Towarzystwo Szubrawców,) and its publication "Street News" (Wiadomości Brukowe, 1816-22), a satirical journal criticising various social pathologies. Based on analyses of articles in "Street News", it considers two issues: intellectuals' opinions about the nation (naród in Polish) and the class system, and their attitude towards the history and folk languages of Lithuania